Kokią darbo kambario spalvą rinktis?

Darbas namuose yra svajonės išsipildymas daugeliui žmonių. Tiesa, namuose dirbti gali būti sunkiau nei atrodo iš pirmo žvilgsnio. Tuomet nusprendžiama įsirengti darbo kambarį. Šiame straipsnyje išdėstysiu svarbiausius dalykus, į kuriuos reikia atsižvelgti renkantis darbo kambario spalvą. Pagalvokite ,kokios spalvos vyrauja jūsų profesijos žmonių kabinetuose ir apskritai visoje aplinkoje. Interneto svetainių dizaineriai gali pasirinkti tamsiai mėlyną, gydytojai pasirinktų baltą, jei angliakasiams reikėtų kabineto, jie tikriausiai rinktųsi juodą. Bet kuriuo atveju, spalva, kuri yra susijusi su jūsų profesija primins, kad į savo darbo kambarį atėjote su vienu tikslu – iki galo atlikti darbą. Būtina pasirinkti spalvas, kurios skaitina darbingumą. Šviesiai žali ir melyni atspalviai gali skatinti mieguistumą. Tuo tarpu raudona ir orandžinė, bei kitos ryškios spalvos skatina imtis darbų. Baldai turi būti patogūs ir reikalingi. Jų neturi būti per daug. Kelios spintos, stalas ir kėdė – šių baldų užtenka. Jei į savo darbo kambarį pasikviečiate klientus, pasistenkite, kad spalvos atspindėtų jūsų įmonės logotipo spalvas. Firminės spalvos parodys, kad esate rimtai nusiteikęs savo įmonės atžvilgiu ir paliks įspūdį lankytojams. Aišku, prieš tai pagalvokite ar šios spalvos tikrai tinka kambariui. Suderinkite darbo kambario spalvas su visų likusių namų interjeru. Įėjimas į šią patalpą neturi sukelti šoko, o kaip tik raminti ir leisti susitelkti ties darbais. Visų namų spalvos turi harmoningai derėti. Pasirinkite sienų dažus vietoj tapetų. Kambarys, kurios sienos dažytos vizualiai atrodo didesnis, nei tas, kurio sienos išklijuotos tapetais. Taip pat nereikia persistengti su baldais. Juk nenorite jaustis prispaustas spintos ar daugybės lentynų. Darbo kambariui tinka blizgesni dažai. Patalpoje, kurioje vyksta darbas turi būti šviesu, o tokie dažai geriau atspindi šviesą. Apskritai darbo kambaryje daug dėmesio turi būti skirta apšvietimui. Jei jums skaudės akis, gerų rezultatų nepasieksite. Taip pat patariama nusipirkti kelių spalvų mėginius, padaryti kelis brūkštelėjimus ant sienų ir pasižiūrėti, kaip jums patinkanti spalva atrodo iš tiesų. Parduotuvėse ir jūsų namuose tie patys dažai gali skirtingai atrodyti. Patartina pasitarti su konsultantu ir vengti draugų bei visažinių giminaičių patarimų.

Baldus renkuosi pats - taip ar ne?

Biuro baldai ir interjeras parodo, koks šioje įmonėje dirba kolektyvas. Taip pat vien iš išvaizdos žmonės susidaro įspūdį apie daugelį kitų dalykų: nuo paslaugų ar prekių kokybės iki žmonių sąžiningumo. Taigi, tam būtina skirti pakankamai daug dėmesio. Tiesa, kartais paprasti žmonės savo namuose ar įrenginėjant naują įmonės biurą bando apsieiti be profesionalų pagalbos. Mes manome, kad daugeliu atveju su profesionalais dirbti yra geriau.
Užsakant baldus ir konsultuojantis su baldų gamintojais ir dizaineriais neteks gailėtis dėl savo sprendimų. Kartais atlikus netinkamus sprendimus tenka už tai brangiai sumokėti. Tuo tarpu specialistai jau yra padarę daugelį įmanomų klaidų. Sakoma, kad ekspertu savo srityje tampi, kai padarai visas įmanomas klaidas.
Panaudosite biuro ar namų erdvę efektyviau. Patyrusios specialisto sprendimai padės parinkti tokius baldus ir taip juos tarpusavyje suderinti, kad net mažesniuose ofisuose vietos užteks visiems, o ir erdvė neatrodys perkrauta.
Ekspertai sukurs tokius baldus, kurie geriausiai atitiks jūsų poreikius. Nesvarbu ar tai biuras, ar tai jūsų namai. Baldai: spintos, stalai, kėdės turi derėti prie aplinkos. Visada yra variantas, kaip galima geriau panaudoti turimą erdvę. Be to, specialistai turi ryšių ir žino, kur galima įsigyti tikrai kokybiškų baldų.
Biuro ar jūsų namų aplinka: baldai ir interjeras atspindės jūsų asmenybę. Net konsultuodamiesi su profesionalais baldų dizaino ir interjero srityje vis tiek atiduodate dalį savęs. Jūsų mintys dėka profesionalų įsikūnys ir taps realiais, apčiuopiamais daiktais.
Kiekviena patalpa turi turėti savo pagrindinę paskirtį. Remiantis tuo, kad biure yra tik dirbama, o miegamajame pagrindinė užduotis yra miegas, ekspertai gali patarti, kokias spalvas ir stilių derinius geriau pasirinkti. Spalvos, stilius ir aksesuarai, jau nekalbant apie būtinus dalykus, kaip žaliuzės ar užuolaidos gali turėti didelę įtaką jūsų sveikatai ir darbingumui.
Galiausiai, apgalvokite, kiek laiko sutaupysite. Jei įrenginėjate butą jums pačiam nereiks vaikščioti po baldų salonus. Jei baldų ieškote biuro patalpoms, taip pat sutaupysite: jūsų įmonėje savo pareigas turinčiam darbuotojui nereikės švaistyti laiko baldų paieškoms. Be to, juk profesionalas visada tokį darbą atliks geriau.

Verslas skirtingų epochų žmonių akimis

Ar pagalvojote, su kuo žodis “verslas” asocijavosi Mesopotamijos laikų pirkliui, viduramžių prekybininkui ar Jungtinėse Amerikos Valstijose dar prieš kelis šimtus metų prerijose karaliavusiam kaubojui? Šiame straipsnyje remdamiesi išlikusiais skirtingų epochų šaltiniais ir pagal juos pastatytais filmais, pabandysime pažvelgti į verslą prieš daugybę metų gyvenusių ir visiškai kitokį požiūrį bei pasaulėžiūrą turėjusių žmonių akimis.

Pabandykite įsivaizduoti akmens amžiaus gyvenvietę. Kelios didelės palapinės, kelios mažesnės, viduryje gyvenvietės didelis laužas ar ola, kurioje glaudžiasi visa žmonių gentis. Tai eilinės akmens amžiaus gyvenvietės vaizdas, kurioje taip pat vyko verslas. Šiame amžiuje verslui nebuvo reikalingi nei biuro baldai, nei pinigai, nei kompiuteriai. Viskas prasidėdavo nuo to, kad veikdamas vienas žmogus niekaip negalėtų prasimaitinti. Susimedžioti gyvūną su primityviomis priemonėmis, kaip ietys, nėra lengva. Taigi, jie turėdavo veikti grupėse. Net ir nemažai iki 10 žmonių grupei tekdavo sugaišti nemažai laiko, kol jie grįždavo į gyvenvietę su laimikiu. Medžiokle užsiimdavo vyrai. Tuo tarpu jaunesni genties nariai ir moterys likdavo stovykloje ir užsiimdavo mažiau rizikinga veikla – rinkdavo uogas, vaisius, daržoves ar žvejodavo.

Verslas prasidėjo, kai genties nariams reikėdavo apsikeisti savo turimais ištekliais. Vieni turėjo uogų, vaisių, daržovių, kiti mėsos. Kartais mainai vykdavo ir tarp skirtingų genčių.

Atsiradus žemdirbystei ir pirmosioms civilizacijoms pagrindiniu turtu tapo žemė. Žmonės jau buvo supratę, kad žemdirbystė yra daug lengvesnis būdas prasimaitinti negu medžioklė. Be to, žmonių intensyviai medžiojamų gyvūnų skaičius augant gyvenvietėms mažėdavo – jų mėsos nevisada užtekdavo.

Didžioji dalis žmonių tapo sėsliai gyvenančiais žemdirbiais. Tuomet atsirado pirmosios didesnės gyvenvietės, miestai. Žemdirbyste užsiimantys žmonės tapo pirmaisiais stambiais verslininkais. Jie turėjo didelį kiekį kitiems žmonėms reikalingo maisto, kurį galėjo išmainyti į jiems reikalingus daiktus. Mainų objektai dažniausiai buvo darbo ir medžioklės įrankiai, vergai, minkšti baldai, papuošalai ar rūbai.

Kartu su pirmaisiais miestais atsirado ir pirmoji valiuta. Pernelyg dažnai kildavo konfliktai dėl mainomų daiktų vertės. Pačioje pradžioje simboliai buvo susieti su konkrečia populiaria preke, pavyzdžiui, maišu grūdų, vėliau mainams buvo pradėti naudoti taurieji metalai. Tuomet atsivėrė kelias prekiauti su kitais miestais, kitomis civilizacijomis.

Galingiausi, turtingiausi ir įtakingiausi tų laikų žmonės buvo pirkliai. Jie gabendavo prekes iš vienų miestų į kitus ir parduodavo už didesnę kainą. Prabangius automobilius jiems atstojo kupranugariai, arkliai ir vežimai. Biuro baldus ir gerą vaizdą pro langą – didelės palapinės, darbuotojus – iki dantų ginkluoti padėjėjai.

Viduramžiais Europoje verslas pirmiausia buvo susijęs su apsauga, mokesčiais ir ryšiais. Norėdamas nugabenti prekes į kitą miestą ar valstybę turėjai susimokėti už teisę keliauti vietos hercogams, kunigaikščiams, karaliams ar kitiems tų laikų valdančiajam sluoksniui priklaususiems žmonėms. Jie valdė žemes, bei vandens ir jūrų kelius. Be jų nuolankaus prašymo ir nemažo mokesčio pro jų žemes saugiai nenukeliausi. Tais laikais vyravo taisyklės, kuriomis šiandien vadovaujasi nebent tik Afrikos diktatoriai ar šiuolaikinių nusikalstamų grupuočių nariai.

Prisiminkime jaunos, bet labai įtakingos valstybės – JAV istoriją. Tikriausiai nors kartą esate matę vesterną. Šiuose filmuose pagražintai atspindimas Jungtinių Amerikos Valstijų laikotarpis, kai neaprėpiamuose plotuose karaliavo kaubojai. Kaip gi verslą įsivaizdavo kaubojai? Remiantis išlikusiais šaltiniais jų prieš kelis šimtus metų sandėriai vyko tvarkingiau, bet vis dar nevengiant panaudoti ginklų. Labiau nei biuro baldai, verslą pradedančiam žmogui prerijose buvo reikalingas revolveris.

Taigi, kaip manote, koks šiandien reikalingiausias verslininkui daiktas? Ar tai kompiuteris, automobilis ar planavimo lenta?

Kaip biure sukurti jaukią atmosferą?

Paskaičiuokite, kiek laiko per dieną praleidžiate darbo vietoje? Atsakymas būtų — dažniausiai septynias ar aštuonias valandas. Tai didžioji jūsų ir žmonių, su kuriais dirbate darbo dienos dalis. Taigi, svarbu pasirūpinti, kad šioje vietoje, kurioje ne tik vyksta darbas, bet ir verda atskiras biuro darbuotojų gyvenimas kiekvienam darbuotojui būtų jauku ir malonu. Šiame straipsnyje aprašysiu, kaip pasiekti tokį mus džiuginantį rezultatą.

Apšvietimas. Tikriausiai jau esate pavargęs nuo kalbų apie apšvietimą, tačiau apie jį daug kalbama nebe reikalo. Geras apšvietimas ne tik padės geriau susitelkti į svarbiausias užduotis, mažiau vargins akis, bet ir padės sukurti jaukesnę atmosferą. Stenkitės apšvietimą panaudoti tam ,kad sukurtumėte išskirtinę aplinką, kuri žmonėms asocijuotųsi su darbu, bet ne su gamykla ar mokyklos suolu.

Spalvos. Apie spalvas jau esame rašę ankstesniuose straipsniuose. Primenu, kad šviesios spalvos žadina darbingumą, o blankūs atspalviai lems, kad jūsų darbo erdvė atrodys moderni. Venkite tamsių ir „sunkių“ spalvų - jos užmigdys jus, jūsų darbuotojus ir galbūt net klientus.

Pledai, „pufikai“, minkštasuoliai yra reikalingi tam, kad darbuotojai turėtų kur pailsėti. Mokslininkai nustatė, kad norint išlaikyti aukštą darbingumo lygį reikia reguliariai ilsėtis. Vidutiniškai pertraukas patariama daryti kartą per valandą. Tam užtektų ir 5-10 minučių. Tiesa, kai biure atsiranda tokie biuro baldai, dažnai darbuotojai susigundo ant jų praleisti ir pusę darbo dienos. Iš pirmo žvilgsnio tai gali atrodyti kaip negeras reiškinys – tai neteisinga prielaida. Darbuotojai tiesiog persikelia dirbti į kitą vietą. Labai naudinga pakeisti ir darbo aplinką. Taigi, šie biuro baldai teikia visapusišką naudą.

Augalai suteiks jūsų biurui gyvybės. Tiesa, nebūtina rinktis kaprizingų ir daug priežiūros reikalaujančių žalialapių. Geriausia rinktis kaktusus ir kitus ištvermingus augalus ir neapkrauti biure dirbančių augalų mylėtojų papildomomis užduotimis.

Pasitelkite aksesuarus. Kelios netvarkingai ant sofos gulinčios pagalvėlės, kilimėlis ar net kažkurio darbuotojo laisvu laiku nupieštas paveikslas suteiks milžinišką dozę jaukumo. Taip pat siekiant šio tikslo gali pasitarnauti idėja įsigyti ofiso gyvūnėlį. Be abejo, jam reikės skirti dėmesio ir kasdien maitinti.

Kėdės evoliucija

Visais laikais žmogus jautė poreikį pailsėti ir po sunkios dienos patogiai įsitaisyti. Šiandien mes tai darome ant mūsų namuose esančių kėdžių, sofų ar lovų. Tiesa, prieš kelis šimtus metų tai buvo prieinama tik turtingiesiems, o seniau gyvenę žmonės iš viso neturėjo tokios galimybės. Mums gerai pažįstama kėdė įveikė daugybę evoliucijos pakopų, kol tapo tokia, kokią ją matome šiandien. Kėdės į daugelį šalių atkeliavo dėka romėnų, kurie plėsdami savo imperijos ribas į šalis atgabendavo ir savo naudojamus baldus, tame tarpe ir kėdės. Kaip žinia, patys romėnai perėmė kėdžių gamybos patirtį iš senovės graikų. Kėdė, ant kurios sėdėjo žmogus, atspindėjo jo socialinį statusą. Neveltui senovės imperatoriai ir viduramžių karaliai vaizduojami sėdintys ant ištaigingų sostų. Kėdė—padėties visuomenėje simbolis. Daugybė ornamentų ir iš brangių metalų pagamintų detalių puošė valdovų sostus. Tuo tarpu paprasti žmonės buvo priversti sėdėti ant žemės, stovėti ar ieškoti paprasto medinio suolo. Žodis kėdė anglų kalboje „chair“ turi dar gilesnę prasmę. Šis žodis į didžiausią Europos salą atkeliavo iš žemyninės dalies, kur tuo metu oficialiuose dokumentuose buvo naudoja lotynų kalba. Būtent žodis „chair“ buvo sukurtas iš žodžio katedra „cathedral“. Ryšys lotynų ir anglų kalbose atsirado dėl to, kad taip buvo vadinama speciali kėdė, ant kurios sėdėdavo vyskupas. Kaip bebūtų keista, tačiau tik XVII a. kėdės tapo kiekvienam žmogui prieinamu daiktu. Tuo metu buvo pradėtos gaminti nepaminkštintos ir dideliais papuošimais neišmargintos kėdės. Tiesa, visos iki XVII a. vidurio gamintos kėdės palyginti su dabartine paprasta ofiso kėde buvo tikrai nepatogios. Tik 1750 metais staliai ėmė gaminti iš tiesų patogias ir prie žmogaus kūno linijų pritaikytas kėdes. Tai buvo prancūzų meistrai. Po naujų jų požiūrio į kėdę atsirado visiškai naujų modelių, kaip supamoji kėdė ar fotelis. XIX a. prasidėjo pramonės revoliucija. Taigi, pasikeitimai gamybos procese padarė didelę įtaką kėdžių dizainui. Jos buvo pagaminamos daug greičiau ir dėka tais laikais modernių įrenginių buvo galima pagaminti daug įvairesnių formų kėdžių. Tobulėjimas tęsėsi, kol kėdė atkeliavo į kiekvieno iš mūsų namus.

Gyvenimas lofte

Prieš daugelį metų buvusios gamyklų ir šiandien pagal šią paskirtį nenaudojamos patalpos atgimsta naujam gyvenimui. Loftas -  tai naujasis senų ir nenaudojamų gamyklinių patalpų vardas. Ten šiandien verda gyvenimas, apie kurį šių patalpų projektuotojai niekada negalėjo pagalvoti. Loftuose apsigyvena jauni erdvę ir kompaniją mėgstantys žmonės.
Lofte bus daug erdvės. Tai viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl jauni žmonės pasirenka apsigyventi loftuose. Studijuojant daugeliui teko gyventi mažame bendrabučio kambariuke arba nuomojamame kambaryje. Dažnai ta pačia maža patalpa dar tekdavo dalintis ir su kitu svetimu žmogumi. Taigi, jauni žmonės yra išssilgę daug erdvės. Tiesa, loftuose vis tiek reikės dalintis erdvėmis. Skirtumas – erdvės bus iš tiesų didelės. Lofte gyvenantys keli žmonės tikrai atras savo asmeninį kampą. Pertvaros, butaforinės sienos padės atsiskirti nuo kitų gyventojų.
Tiesa, gyvenant lofte vis tiek teks apsieiti be dalies patogumų. Šios patalpos anksčiau priklausė gamykloms. Juose stovėdamo staklės, įvairios paskirties mašinos ir kita įranga, o prie jų darbuodavosi pakankamai nedidelis skaičius žmonių. Taigi, nesitikėkite, kad rasite gerai įrengtą tualetą, visur išvedžiotus vandens vamzdžius. Norint gražiai įsirengti loftą gali prireikti nemažai lėšų. Tiesa, jei vis dar ieškai savęs, nori pasinerti į kūrybą ir tau reikia daug erdvės, loftas puikiausiai tiks.
Didžiausi vakarėlių liūtai labai mėgsta loftus. Juose dieną galite gyventi savo kasdienį gyvenimą, o penktadienį sutaręs su visais gyventojais surengti didelį vakarėlį. Retai loftuose statoma daug baldų, taigi, nebus baisu, jei po vakarėlių bus kažkas sudaužyta ar sulaužyta, o ir bus pakankamai vietos šokiams. Pertvaros, skiriančios lofto gyventojų asmenines erdves galės būti perstatytos.
Loftuose žmonės retai apsigyvena labai ilgiems laikotarpiams. Paprastai žmonės susiranda pastovius darbus, pasiilgsta ramaus gyvenimo stiliaus ir persikelia į butus ar namus. Be to, jei kartu auga maži vaikai, pertvaros nebepadės. Vaikui miegant negalės būti jokių triukdžių, negalės susirinkti didesnės draugų kompanijos. Tuo tarpu dėl žiemos šalčių ar vasaros karščių ir patogumų trūkumo žmonės turi rinktis arba persikelti gyventi kitur arba užsiimti lofto kapitaliniu remontu.

Sofos istorija

Šiandien sunkiai įsivaizduotume savo gyvenimą be minkštų baldų ir gražiausių apmušalų. Tačiau iki 18-to amžiaus vienintelis sunkių, medinių suolų paminkštinimas buvo tik padėta pagalvėlė. Tokiu komfortu mėgavosi tik turtingieji, o paprasti žmonės savo strėnas vargino ant kur kas mažiau patogių baldų.
Pažintį su senoviniais baldais verta pradėti antikvariate. Ten dažniausiai puikuojasi jau restauruoti ir naujam gyvenimui prikelti ne mažiau 50-ties metų amžiaus sulaukę istoriniai baldai. Jie puikiai atspindi ne tik vyravusias madų tendencijas, luomų atskirtį, bet ir užsakovo ekonominę situaciją ir meninį skonį. Karus ir kitas negandas išgyvenę minkšti baldai dažnai praradę savo pirminę išvaizdą, tačiau meistrų rankos juos tarsi paveikslus prakalbina ir atgaivina. Minkšti baldai, tokie kaip sofos ar krėslai nors ir praradę dalį savo originalios dangos, vis tiek pateikia mūsų akims aiškų praeities vaizdą. Tokios medžiagos kaip velvetas, šilkas, Damasko ar kiti rankdarbių raštai buvo pradėti naudoti tik 18-to amžiuje. Taigi šio laikotarpio minkšti baldai vieni puošniausių. Audiniai austi labai kruopščiai ir iki menkiausių detalių perteikiami meistro sumanyti raštai. Šiame laikotarpyje išgarsėjo Prancūzijos regiono Liono šilkai, taip pat Londono tekstilininkai.


19-tas amžius įnešė naujų mados ir technologijų vėjų baldų gamyboje. Atsiradus vis didesniam baldinių audinių pasirinkimui jau ne tik didikų rūmai ir rezidencijos puošėsi ištaigingesnėmis raštų ir spalvų paletėmis bei formomis. Fabrikų ir audimo staklių pagalba medžiagos atpigo, todėl minkšti baldai ir spalvoti jų raštai galėjo puošti ne tik diduomenę, bet ir kiek labiau pasiturinčius miestelėnus.
Autentiški audiniai, kuriuos šiandien galime pamatyti ant senovinių baldų byloja apie to meto madas. Įgudusi restauratoriaus akis vienu žvilgtelėjimu gali atskirti ne tik laikmečius, kada baldai buvo aptraukti, bet net ir kurioje šalyje audinys buvo išaustas. Dekoratyvūs, tekstiliniai baldų apvadai ypač populiarūs buvo 18-tame šimtmetyje. Natūralios odos apmušalai kone seniausias minkštų baldų apdailos būdas, tačiau dėl to antikvariniai tokio tipo baldai dažniausiai yra labai susidėvėję.
Minkštasuoliai – pailgos formos kėdės, dažnai statytos prie sienos, bene seniausia sofos giminaitė. Patogus sėdėti net keletui žmonių, šis baldas Europos didikų dvaruose atsirado dar 15-tame amžiuje. Mediena baldams gaminti būdavo parenkama labai kruopščiai. Dažnai vietinės medžių rūšys atsispindėjo mažiau pasiturinčiųjų namuose, o turtingesni stengdavosi užsisakyti baldų iš kuo egzotiškesnių medžių rūšių.
Sofos istorija siekia net senovės Egipto laikus, tačiau tai kas panašu į tai ant ko mes ilsimės šiandieną, atsirado tik maždaug 16-tame, 17-tame amžiuose. Nors tuo metu sofa ir minkštasuolis dažnai buvo vienas kito sinonimai, dabartinę išvaizdą šis baldas įgavo tik prieš šimtmetį. Brangiausiai tektų sumokėti už 17 – 18-tame amžiuje sukurtas sofas, nes jose tuo metu buvo derinami ne tik rankų darbo drožiniai, bet ir tapybos technikos. Ištapyti baldai buvo populiarūs Amerikoje, kur bandyta atkartoti smulkius ąžuolo, pušies ar riešutmedžio medienos raštus.
Viktorijos laikų minkšti baldai, tiek Anglijoje, tiek Amerikoje buvo puošti miniatiūrinėmis skulptūromis ir pasižymėjo gan drąsiu dizainu. Tokių baldų apmušalai dažnai pagyvinti giliai įspaustomis sagomis ar vinimis su dekoratyviomis galvutėmis. Prabangiais laikyti baldai buvo tie, kurių gamybai naudotas riešutmedis.
Kiekviena šalis pasižymėjo savitu baldų dekoravimo stiliumi. Nuo vyraujančių medienos rūšių priklausė ir gaminamų baldų įvairovė bei kokybė. Pramonės revoliucijos dėka kone kiekvienas šiuolaikinis žmogus gali mėgautis tais baldais, kuriais kadaise puikavosi tik rūmų ponai ir ponios.